AU PAIR DALYVIŲ ĮSPŪDŽIAI
Aleksandra iš Paryžiaus, Prancūzija
Laba diena! Aš jau mėnuo, kaip Paryžiuje. Viskas tvarkoje, aš labai patenkinta, didelis jums ačiū. Mano šeima tiesiog nuostabi, labai su jais susidraugavau. Po savaitės jau eisiu į mokyklą, bet ir be jos labai daug pramokau - galiu laisvai šnekėti prancūziškai. Dar kartą ačiū jums už viską!"
Alma iš Hagos, Olandija
|
|||
"...Gyvenu tik su vaiku ir jo mama, nes tėvai išsiskyrę. Naoh 5 metai, pasiutęs rupūžiukas, bet labai mielas. Visą savaitę eina į mokyklą, todėl galima sakyti, kad dirbu tik nuo 15 val. Mama, Yasmine, dirba visą dieną, todėl turiu daug laisvės daryti ką noriu. Kol būnu viena namuose, sutvarkau kambarius, išlyginu skalbinius, kurių iš tikro nėra daug. Na, o kitą laisvą laiką praleidžiu internete, žiūrėdama filmus arba susitinku su draugėmis. Parsivežus Noah iš mokyklos irgi nebūnu labai užsiėmus, nes jis didžiąją laiko dalį praleidžia žaisdamas su draugais, todėl tik turiu žvilgtelti, kad nenusisuktų galvos kur. :-) Vakarais dažniausiai susitinkam su draugėm, nueinam į kavinę ar bariuką pasėdėti. Dažnai apsilankom prie jūros, nes ji visai netoli. Savaitgaliais keliaujam į kitus miestus, į pajūrį, šokam klubuose ar tiesiog žiūrim su draugėm filmus namie, valgom ledus ir mėgaujamės pižamų vakarėliais. Savaitgaliais mano berniukas visada būna pas tėtį, o Yasmine turi vaikiną Paryžiuje, tai irgi dažnai išvažiuoja visam savaitgaliui. Šeimininkei tik 29 metai, todėl ji pati dažnai lankosi vakarėliuose ar daro juos namuose. Ir šiaip bendrauti galime kaip draugės. Apskritai, Olandija yra labai draugiška šalis. Visi šypsosi, dažnai net gatvėje pasisveikina nepažįstami žmonės. Na, o au pair agentūra tiesiog nuostabi - organizuoja daug susitikimų ir mielai padeda, kai ko nors reikia. Buvome išvykę netgi į Paryžių. :-) Siūlau mergimoms, kurios neapsisprendžia, kurią šalį pasirinkti - važiuokite į Olandiją!"
Eglė iš Oksfordo, Anglija
"Jums rašo Eglė iš Anglijos (Oxfordo). Aš čia jau beveik 8 mėn. Esu labai laiminga. Prižiūriu tik 1 berniuką, kuris ką tik įžengė į paauglystės laikotarpį, tad kartais parodo savo ožiukus. Bet iš tikro jis gerai išauklėtas, mandagus ir geras vaikas. Kadangi vaikas didelis, tai dažniausiai darau namų ruošos darbus. Turiu daug laisvo laiko ir svarbiausia, galiu lankyti anglų kalbos kursus, kurie nemokami. Suradau gerų draugų. Tačiau per tą laiką nesutikau nė vieno lietuvio! Savaitgaliais dažniausiai važiuoju į Oxfordą. Čia brangus transportas, tad taip ir išleidžiu savo kišenpinigius. Bet užtat turiu daug gerų įspūdžių. Jau pamačiau ir kitus miestus: Londoną, Birmingemą, Kembridžą, Bath. Oras įvairus. Per dieną 5 kartus palyja, o po pietų dažniausiai šviečia saulė. Rodos, jau pripratau prie visko: maisto, vėjuoto oro, anglų kalbos! Kartais kalbėdama su mama telefonu pasakau kokį anglišką žodį :-). Pasiilgstu Lietuvos, mamos, jūros... Tačiau aš labai laiminga, kad turiu galimybę būti Anglijoje. Niekada nepamiršiu pirmosios dienos, kai čia atvykau. Tai pati įsimintiniausia diena mano gyvenime: pirmą kartą skridau lėktuvu, pirmą kartą atsidūriau Anglijoje. Tai pirmoji mano kelionė į užsienį - mano svajonė. Pagaliau, mano gyvenimas pradėjo keistis - pradėjau pasitikėti savimi, galiu užsidirbti pati, galiu mokintis - ir esu dėkinga Jums ir visam "Jaunimui". Ačiū už viską iš visos širdies!"
Asta is Blaricum, Olandija
Anksčiau negalėjau prasinešti, kaip man sekasi, nes šeima neturėjo interneto. Man tiesiog viskas O.K. !!!!! Tėvai labai geri, draugiški, vaikučiai irgi fainučiai išdykėliai. :-) Nejaučiu, kad dirbčiau, tiesiog jaučiuosi, kad esu vyresnioji sesuo ir padedu... net nepajaučiau, kaip mėnuo praėjo... Labai džiaugiuosi, o ir Olandija patinka..."
Ingrida is Hagos, Olandija
|
|||
"Miestelis, kuriame gyvenu yra tik 5 min. kelio nuo Hagos. Olandai jį vadina Dutch Hollywood". Čia prikimšta visokių politikų, kas antram name vis koks ambasadorius gyvena, turtingi verslininkai ir pan. Tipo, "rich area".
Mano tėvukai išvažiavo į Maroką 5 dienoms ir paliko mane vieną su 4 vaikais, šuniu ir milžinišku namu. Turiu būti ir mama, ir tėtis, ir dar už save padirbėti. Bet nesiskundžiu, nes pati juos paskatinau išvažiuoti. Ką tik atsikraustėm į naują namą, abu buvo suirzę ir pavargę nuo to balagano - tai tegu pailsi, o aš atlyginimą gausiu geresnį, tuo labiau, kad ir taip gaunu 510 eurų per mėn. plius turiu mašiną, kambary telefoną su atskiru numeriu (pati moku tik už tarptautinius skambučius), galiu naudotis viskuo, ką jie turi. Dirbu 8 valandas per dieną, savaitgaliai laisvi. Jei kada reikia dirbti savaitgaliais, moka papildomai. Aš atsakinga už vaikus, t.y. jų kambariai, jų rūbai, dviračiai, sumuštiniai į mokyklą, žaislai ir pan. Kartais tenka pagamint vakarienę ar suplauti indus.Pagrindinis mano darbas - rankioti jų išmėtytus daiktus ir dėlioti juos į vietą.
Dabar biškį apie šeimą. Mama Searl - amerikietė, tėvas Jules - olandas. Visą savo vedybinį gyvenimą jie važinėjo iš vienos šalies į kitą. Visi 4 vaikai gimė skirtingose šalyse nuo HonKongo iki Bulgarijos. :-) Dabar apsistojo Olandijoje. Abu tėvai baigę prestižinį Harvardo universitetą, abu super protingi, laksto visur su fondais, projektais ir pan. Vaikai irgi labai gabūs ir labai "tarptautiški". Alessandrai tuoj bus 14, ji vyriausia ir vienintelė mergaitė. Dabar, kai ji paauglė, pasitaiko visokių scenų :-) Bet šiaip gerai mokosi, protinga mergina, nors labai netvarkinga :-) Bet ji pirma, kuri pribėga, apkabina, pabučiuoja ir pasako, kad myli. Juleske tuoj bus 12 metų, jo pasaulis suskirstytas į dalykus, kurie yra "cool" arba "not cool". Tai kol aš jam dar esu cool, viskas gerai :-). Winstonui 10 metų, su juo iš pradžių buvo sunku, bet dabar vis lengviau ir lengviau, ypač po šio savaitgalio, kai tėvai išvažiavę. Jis labai kūrybingas vaikis. O Rainier - mano vaikas. Jam 7 metai, su juo praleidžiu daugiausia laiko. Isterikas, bet geros širdies. Ir toks mielas mielas :-)
Kol kas nuobodoka, nėr ką veikti laisvalaikiu. Peržiūrėjau namų videoteką, išvaikščiojau visas miestelio gatves, skaitau angliškas knygas, neišlendu iš interneto plius daug extra miego. Searl spaudžia, kad draugų susirasčiau, bet juk aš negaliu prieit prie žmogaus ir sakyt:"Labas, gal nori būti mano draugu?" Tad šitas reikalas dar užtruks. :-) Nors vyksta intensyvūs darbai: "Find a nice Dutch guy for Ingrida", bet dar kol kas nieko nesurado :-)"...
Mano tėvukai išvažiavo į Maroką 5 dienoms ir paliko mane vieną su 4 vaikais, šuniu ir milžinišku namu. Turiu būti ir mama, ir tėtis, ir dar už save padirbėti. Bet nesiskundžiu, nes pati juos paskatinau išvažiuoti. Ką tik atsikraustėm į naują namą, abu buvo suirzę ir pavargę nuo to balagano - tai tegu pailsi, o aš atlyginimą gausiu geresnį, tuo labiau, kad ir taip gaunu 510 eurų per mėn. plius turiu mašiną, kambary telefoną su atskiru numeriu (pati moku tik už tarptautinius skambučius), galiu naudotis viskuo, ką jie turi. Dirbu 8 valandas per dieną, savaitgaliai laisvi. Jei kada reikia dirbti savaitgaliais, moka papildomai. Aš atsakinga už vaikus, t.y. jų kambariai, jų rūbai, dviračiai, sumuštiniai į mokyklą, žaislai ir pan. Kartais tenka pagamint vakarienę ar suplauti indus.Pagrindinis mano darbas - rankioti jų išmėtytus daiktus ir dėlioti juos į vietą.
Dabar biškį apie šeimą. Mama Searl - amerikietė, tėvas Jules - olandas. Visą savo vedybinį gyvenimą jie važinėjo iš vienos šalies į kitą. Visi 4 vaikai gimė skirtingose šalyse nuo HonKongo iki Bulgarijos. :-) Dabar apsistojo Olandijoje. Abu tėvai baigę prestižinį Harvardo universitetą, abu super protingi, laksto visur su fondais, projektais ir pan. Vaikai irgi labai gabūs ir labai "tarptautiški". Alessandrai tuoj bus 14, ji vyriausia ir vienintelė mergaitė. Dabar, kai ji paauglė, pasitaiko visokių scenų :-) Bet šiaip gerai mokosi, protinga mergina, nors labai netvarkinga :-) Bet ji pirma, kuri pribėga, apkabina, pabučiuoja ir pasako, kad myli. Juleske tuoj bus 12 metų, jo pasaulis suskirstytas į dalykus, kurie yra "cool" arba "not cool". Tai kol aš jam dar esu cool, viskas gerai :-). Winstonui 10 metų, su juo iš pradžių buvo sunku, bet dabar vis lengviau ir lengviau, ypač po šio savaitgalio, kai tėvai išvažiavę. Jis labai kūrybingas vaikis. O Rainier - mano vaikas. Jam 7 metai, su juo praleidžiu daugiausia laiko. Isterikas, bet geros širdies. Ir toks mielas mielas :-)
Kol kas nuobodoka, nėr ką veikti laisvalaikiu. Peržiūrėjau namų videoteką, išvaikščiojau visas miestelio gatves, skaitau angliškas knygas, neišlendu iš interneto plius daug extra miego. Searl spaudžia, kad draugų susirasčiau, bet juk aš negaliu prieit prie žmogaus ir sakyt:"Labas, gal nori būti mano draugu?" Tad šitas reikalas dar užtruks. :-) Nors vyksta intensyvūs darbai: "Find a nice Dutch guy for Ingrida", bet dar kol kas nieko nesurado :-)"...
Erika iš Atherstone, Anglija
"Labutis. Atsiprašau, kad neparašiau anksčiau. Nuvažiavau gerai, šeima puiki, priėmė kaip tikrą šeimos narį. Mergaitė išauklėta ir šiek tiek išlepinta. :-) Bet mane pripažino labai greitai, labai tuo stebėjausi, kad taip greitai. Miestelis gražus, tvarkingas, žmonės, kaip ir sakėt, labai paslaugūs. Jau apsiprantu, namų dar nespėjau pasiilgti. Žodžiu, viskas labai gerai. :-)".
Sandra iš Olandijos
"Sveiki! Čia jums rašo Sandra, norėjau parašyti, kaip man sekasi. O sekasi neblogai. Šeima tikrai draugiška, ir priima mane kaip savą. Su vaikais taip pat susidraugavau, tik su Bartu visada problemos, labai sunkus vaikas. Net patys tėvai nežino, ką su juo daryti. Sako, gal pas psichologą reiktų jį nuvesti. Pirmą dieną buvo didelis šokas, nes pasijaučiau kaip kitoj planetoj: viskas kitaip! maistas, jie meldžiasi prieš ir po valgio, vaikšto kambary su batais ir t.t. bet jau įsivažiavau ir "apsitryniau". Su Sonata taip pat buvom susitikę, praleidom kartu visą savaitgalį, buvo labai smagu. Beje, atstumas tarp mūsų 30 minučių autobusu. Šeimininkė ieško man olandų kalbos pamokų. Sonata jau lanko. Kol kas tikrai nesigailiu, kad esu čia, man jau reikėjo permainų! :-) Iki ir linkėjimai nuo Sonatos. :-)"
Neringa is Alesunde, Norvegija
"Sveiki, jums rašo Neringa, kuri jau 4 mėn. dirba aukle Norvegijoje. Gyvenu labai gražiam mieste ir pas labai nuostabią šeimą. Nuobodžiauti nėra kada, nes lankau norvegų kalbos kursus, susipažinau su labai faina panele iš Latvijos ir sutikau daug lietuvių. Galvojau, kad laikas bėgs labai lėtai, bet, pasirodo, savaitės pralekią vėju! Prižiūriu dvynukus berniukus, kurie yra 2 metų amžiaus. Vaikai man labai patinka, tad lengvai susitvarkau. Aišku, kartais būna visko. Gaunu per veidą, papeša plaukus. :-), bet vaikai yra vaikai. Labai gražiai taria mano vardą :-). Kol kas Lietuvos nė kiek nepasiilgau, išskyrus savo draugo, draugų ir mamos, kurių labai ilgiuosi. Bet neužilgo aš juos pamatysiu, nes per Kalėdas skrisiu į Lietuvą, valioooo! Linkiu sėkmės jums ir toliau surasti gerų ir nuoširdžių merginų, kurios galėti dirbti auklėmis, nes auklė visų pirma turi be galo mylėti vaikus ir turėti daug kantrybės. Sėkmės!!!"
Rūta iš Angmeringo, Anglija
"Kelionė pavyko puikiai. Ilgokai teko palaukti Varšuvoje, bet viskas gerai - radau kur įlipt, kur išlipt ir visa kita. Londone problemų t.p. nebuvo, labai greit susižvejojau bagažą ir susiradau šeimą. Atpažinau, nes mergaitė laikė rankose lapą su mano vardu ir pavarde. Nuo Londono iki Angmeringo maždaug 1 valanda kelio magistrale. Rytojaus dieną Jenny davė man laisvadienį. Iškart paliko man naudotis mobilų telefoną ir davė 10 svarų kišenpinigių. Taigi, išėjau į ’kaimelį". Tik tas "kaimelis" čia visai ne toks, kaip Lietuvoje. Viskas laaaaaabai gražu, visi namukai kaip iš pasakų knygos. Kol kas viskas labai gerai, tiktai neturiu daug ką veikt, o labai toli vaikščioti dar bijau.... Bet šeimininkė atrodo gera, o mergaitė truputį išdykusi, bet ne pikta. Sakė, kad išmokys mane anglų. :-)) Mano kambarys labai gražus - trečiame aukšte, su nuosavu vonios kambariu. Namuose yra internetas, Jenny sakė, kad nemokamas, tad galiu naudotis, kiek tik noriu..."
Indrė iš Miuncheno, Vokietija
|
|||
"HALLO HALLO!!!!!!!! Labai labai visų pasiilgau !!!!! Taigi.... gyvenu Miuncheno priemiestyje Pucheim. Prižiūriu 2 mergaites, kurios yra gan mielos ir gan dažnai pykstasi, bet susitvarkau kol kas :) - Mascha ir Julia. Jų mamaTanja dirba 1 dieną ligoninėj fizioterapeute, o likusias - namie priima pacientus. Visą dieną šneka ir šneka kaip radija bet gal ir gerai. :-) Tėtė Wolfram daug ramesnis, yra kažkoks BMW viršininkas. Jis perspėjo, kad neleisčiau Tanjai daug pliurpti, mažiau klausyčiau ir daugiau pati kalbėčiau, nes jos kalboms ir istorijoms nėra galo :-). Tanja ir mažoji Mascha šoka flamenko. Dar nemačiau jų šokant gyvai, bet turėtų būti l.įdomu. Namie yra gal 13 paukščiukų dideliam narve, 2 triušiukai ir akvariumas. Visur namie pilna akmenų: mažų, didelių, baltų, juodų, raudonų - Tanjos silpnybė! Aš turiu gan jaukų kambarį 1 aukšte, visų kitų šeimos narių kambariau 2ame. Ir ačiū dievui, nes mergaitės gyventų ne savuosiuose, o mano kambary. Jau nuo pirmų minučių apsikabino ir nepaleidžia manęs, porą kartų net susipešė, kuri sėdės šalia :-). Visi labai patenkinti, džiaugiasi manim, labai šiltai priėmė su gėlėm ir bučkiais!! Lyg būčiau šeimos narys, iš tolimos kelionės grįžus. Ypač Tanja laiminga, nes visai nieko nespėdavo: namai, vaikai, pacientai ir t.t. (dabar beveik spėja:-)). Taigi... pirmą dieną ilgėjaus Lietuvos, o labiausiai lietuvių... Norėjau, kad užsikištų burnas visi vokiečiai. 5dienį jau buvo lengviau. Pasiėmėm su mama mergaites iš mokyklos (lanko privačią Valdorfo m-klą), vakare toj pačioj mokykloje vyko koncertas. Grojo japonas pianistas, o vyras ir moteris improvizavo. Gan įdomiai :-). Beje, pianistas toj mokykloj dirba valytoju. Gan neįprasta taip pat. Spalį čia vyksta plačiai žinoma Oktober Fest. Tad sekančią dieną vykom ten.... Koks milijonas karuselių, nemažai moterų su tradicinėm suknelėm, vyrai irgi pasipuošę baltais baltiniais ir odinėm kelnėm iki kelių. Milijonai meduolinių širdelių su užrašais: aš tave myliu, aš myliu Europą ir pan. Vėliau buvom 2jose bažnyčiose, pavalgėm kavinėje, apsipirkom ir grįžom namo. Buvau vos gyva! 7dienį važiavom prie ežero. O šiandien jau kėliaus 6 val ryto ir dengiau stalą pusryčiams (taip sutarėm, kad paprastom dienom aš,o savaitgaliais Tanja ryte dengia stalą. Iš karto pasakiau, kad nelabai mėgstu ir nelabai moku gaminti valgį, tai ir neprieštaravo!!! :-)))"
Laura iš Anglijos
"Maxwell šeimoje prižiūriu 13 metų mergaitę ir 11 metų berniuką. Su šeima sutariu labai gerai, tik vaikai būna retai namuose, tad turiu labai daug laisvo laiko. Net nežinau, ką su tuo laiku daryti ir darbo dienomis būna gana nuobodu. Tačiau savaitgalius praleidžiu turiningai. Daug kur keliaujame su šeima, dažnai vedasi į restoranus, o prieš porą savaičių kartu buvome Norah Jones koncerte. Su vaikais sutariu gerai, tik su mergaite truputį sunkiau, nes ji nemėga viso pasaulio. man buvo didelis komplimentas, kai ji savo tėveliui pasakė, kad aš esu "cool". Pirmą kartą šeimininkas išgirdo, kad jo dukrai kažkas patinka. Su berniuku neturiu jokių problemų, žaidžiam kartu futbolą, krepšinį. Išmokiau Anglijos vaikus lietuvišką kvadratą, tai visiems labai patiko. Kaip žinot, vaikų auklėjimas labai skiriasi nuo mūsų. Vaikai čia viską labai lengvai gauna, daugelis vaikų visiškai kontroliuoja savo tėvus. Manieji irgi išlepę, kadangi tėvelis nupirkdavo viską, ko tik jie užsigeidžia. Bet svarbiausia, kad dažnai tas daiktas atsibosta jau tą pačią dieną. Pvz., vaikai užsimanė namuose laikyti šuniuką, bet tėvai neleido. Tad jie verkė, maldavo, kad aš įkalbėčiau jų tėvelį. Aš tada dar gerai jų nepažinojau, tačiau man buvo gera pamoka. Aš įkalbėjau šeimininką laikyti šuniuką. Tai paskui jie užsimanė ir antro. Bet džiaugiuosi, kad turime tik vieną, ir tai, kaip manot, ar vaikai juo rūpinasi? Nė velnio (atsiprašau), vieną dieną pasidžiaugė ir daugiau neberūpi. Aš pasikalbėjau su šeimininku dėl vaikų ir labai džiaugiuosi, kad jis suprato mane. Jis labai pasikeitė ir jau nebepildo kiekvienos jų užgaidos. Vaikams tai nepatinka, bet juk kitaip jų neišmokysi, kad pinigai yra uždirbami ir daiktai nėra taip lengvai nuperkami. Iš kitos pusės mano vaikai yra labai geri ir aš džiaugiuosi, kad suradote man šią šeimą. Kitą savaitę atvažiuojame į Lietuvą kelioms dienoms, nes aš tiek daug pripasakojau, kaip gražu pas mus, koks geras maistas ir viskas pigu. Tad jis nusprendė pažiūrėti, kas čia per pasakų šalis ..."
Vilma iš Prancūzijos
"Suradote man šeimą, kuria esu labai patenkinta. Prižiūriu 2 vaikus (4 ir 3 metų) ir kartais 2 mėnesių kūdikį. Šeima labai maloni, labai gerai sutariam. Ypač su šeimininke, kurią laikau viena iš savo draugių. Jaučiuosi tikra šeimos nare, nes manimi rūpinasi kaip savo ketvirtu vaiku. Nekyla jokių problemų, netgi pasiūlė pasilikti ilgesniam laikui. Turiu pakankamai laisvo laiko, kurį leidžiu su draugais prancūzais ir keliaudama. Nepraleidžiu nė vienos progos pamatyti ką nors naujo. Kalbant apie prancūzų kalbos įgūdžių tobulinimą, jau dabar galiu pasakyti, kad daug išmokau ir žadu dar daugiau išmokti. Visi mane supantys žmonės yra labai malonūs ir rūpinasi ne tik geru mano laiku čia, Prancūzijoje, bet ir mano kalbos tobulinimu."
Diana iš Anglijos
"Apie kursus. Dabar, kai įstojom į ES yra daugiau galimybių mokytis nemokamai. Pvz., koledže, kur aš studijuoju, dabar siūlo tobulinti English Bussiness kalbą nemokamai. Svarbiausia, kad turėtum tam laiko. Dažniausiai vieno semestro (3mėn.) neužtenka pasiruošti egzaminams, bet tai priklauso ir nuo kalbos žinojimo lygio. Egzaminų laikymas čia taip pat kainuoja. Pvz. First Certificate kainuoja apie 45 svarus. Jei au pair tikrai yra nusiteikusi mokintis kalbą, patariu nusipirkti gramatikos knygų Lietuvoje.
Turbūt dauguma merginų veržiasi į patį Londoną, bet galiu pasakyti, kad aš džiaugiuosi, kad gyvenu ne jame, nes ten, manau, mokslai yra brangesni, o be to ir važiavimas metro ar autobusu kainuoja didelius pinigus. Tuo tarpu aš tam neišleidžiu nė cento. Dėl draugų, tai jų turiu, bet susiradau tik tada, kai pradėjau lankyti koledžą. Beveik 2 mėnesius praleidau visiškai viena. tada buvo gana sunku, bet dabar viskas gerai. Ką dar galiu patarti merginoms? Kad visiškai nereikia bijoti važiuoti į šeimą, kur yra tik tėvas, nes dažniausiai su jais būna net paprasčiau. Turiu kelias drauges, kurios dirba tokiose šeimose ir yra labai patenkintos."
Turbūt dauguma merginų veržiasi į patį Londoną, bet galiu pasakyti, kad aš džiaugiuosi, kad gyvenu ne jame, nes ten, manau, mokslai yra brangesni, o be to ir važiavimas metro ar autobusu kainuoja didelius pinigus. Tuo tarpu aš tam neišleidžiu nė cento. Dėl draugų, tai jų turiu, bet susiradau tik tada, kai pradėjau lankyti koledžą. Beveik 2 mėnesius praleidau visiškai viena. tada buvo gana sunku, bet dabar viskas gerai. Ką dar galiu patarti merginoms? Kad visiškai nereikia bijoti važiuoti į šeimą, kur yra tik tėvas, nes dažniausiai su jais būna net paprasčiau. Turiu kelias drauges, kurios dirba tokiose šeimose ir yra labai patenkintos."
Lina iš Sykkylven, Norvegija
"Rašo Lina iš Norvegijos. pasilikau dirbti aukle antrus metus, nes su šeima sutariam tiek puikiai, kad vieni be kitų nebegalim gyventi. Tikrai, to nesitikėjau, kad taip pamilsim vieni kitus. 7 metų Markus ir 9 metų Niklas mane vadina antrąja mama ir sako, tu negali mūsų palikti ir turi gyventi su mumis visą gyvenimą. :-)... Gyvenu nedideliame miestelyje, gamta be galo nuostabi. Jau antri metai kaip čia, bet kalnų grožio vis dar neatsižiūriu. Susiradau draugų, ir ne tik norvegų. Yra du vaikinai iš Klaipėdos, jie čia gyvena ir dirba jau 4 metai. Norvegiškai kalbu puikiai, lankau mokyklą. Bet šeimoje su tėvais daugiau kalbam angliškai - man tai dar geriau. Tiesa, dar turiu gerą draugę iš Rusijos, ji dirba buhaltere mano šeimos giminaičių įmonėje. Tad kai susitinku su lietuviais, norvegais, drauge iš Rusijos, ir kai dar kalbu angliškai... tai mano galva vos spėja dirbti kalbant 4 kalbomis. Bet smagu! :-)"
Sigita, JAV
|
|||
"Man sekasi labai gerai, kaip jau sakiau, šeima nuostabi, vaikai labai geri. Jau prie visko pripratau, kartais būna liūdna, bet stengiuosi būti kuo daugiau užsiėmusi, kad mažiau galvočiau. Oras čia labai gražus, šilta. gamta nuostabi, čia net į kiemą ateina elniai ir voverės visur straksi. šį sekmadienį buvau jau antrame au pair susitikime. Jis vyko pačioje Filadelfijoje, kinų restorane. Susitikau su daugybe merginų. Laiką praleidome smagiai, po to ėjome pasivaikščioti po miestą. Viskas čia labai gražu, pastatai didžiuliai ir viskas čia kitaip, nei Lietuvoj."