Įvairūs
Kelionė  »  DIT  »  Lenkijos Tatrai, Zakopanė

Lenkijos Tatrai, Zakopanė

Lenkijos Tatrai, Zakopanė (tinka visai šeimai)

Kelionės trukmė: 7 d.
Kelionės kaina: nuo 735 Lt (grupėje virš 25 žmonių), nuo 800 Lt (grupėje iki 25 žmonių)
 
Aukštieji Tatrai (slovakiškai „Vysoké Tatry“, lenkiškai „Tatry Wysokie“) yra aukščiausia Karpatų kalnų dalis, priklausanti Slovakijai (4/5) ir Lenkijai (1/5). Rytuose kalnai pereina į Belianskio Tatrus, vakaruose į Zapadne Tatrus. Tai yra žinomiausia ir Lietuvos turistų labiausiai mėgstama Tatrų kalnų dalis.

Buvai Slovakijos Tatruose? Tad Pats laikas užkopti į Rysy iš Lenkijos pusės!
 
1949 m. Aukštieji Tatrai tapo seniausiu ir šiuo metu didžiausiu Slovakijoje Tatrų nacionaliniu parku (sutrumpintai TANAP), kuriame saugomas kalnų kraštovaizdis (kalnai, kriokliai, upeliai, ežerai). Aukštieji Tatrai savo panorama, susidedančia iš aukštų viršūnių ir nedidelių sniego plotelių primena Alpes. Dėl savo kompaktiškumo Aukštieji Tatrai kartais vadinami mažiausiu (plotu, bet jokiu būdu ne aukščiu) kalnynu pasaulyje, nors faktiškai tėra tik didesnio Karpatų kalnyno dalis. Pagrindinė Aukštųjų Tatrų kalnų grandinė yra „tik“ 27 km ilgio. Bendras Aukštųjų Tatrų masyvo ilgis iš vakarų į rytus yra apie 65 km. Nepaisant kompaktiškumo, šiuose kalnuose yra galybė gamtos grožiu pasižyminčių vietų, tinkamų ir turizmui (pėsčiųjų, lipimo į uolas, slidinėjimo), gyvūnija ir augalija. Miškinga zona baigiasi maždaug 1500 m aukštyje. Virš 15 viršūnių yra aukštesnės nei 2500 m. Iš žemesnių viršukalnių žinomiausia yra Rysy viršukalnė (2499 m), kuri yra ant Slovakijos – Lenkijos sienos (tai yra aukščiausia Lenkijos viršūnė) ir status Slavkovski Štito kalnas (2452 m).

Keliaujame po 5-10 val. per dieną, grupelėmis po 10-14 žmonių. Pusryčius ir vakarienę verdame patys, pietaujame kalnuose. Maršruto sudėtingumas parenkamas pagal grupės galimybes. Žygio pradžios vietą pasiekiame vietiniu transportu, arba savu autobusu. Žygio metu nešamės nedideles kuprines su pietumis, pinigine, šiltesniais rūbais, skraiste nuo lietaus. Kasdien nakvoti grįžtame į kempingą. Miegame palapinėse, nameliuose arba viešbutyje.
 
KELIONĖS PROGRAMA
 
1 diena. Kelionė autobusu.
Anksti ryte išvykstame iš Vilniaus. Sustojimas Kaune ir Alytuje. Kelionė per Lenkiją. Vakare atvykstame į aukščiausiai virš jūros lygio esantį Lenkijos miestą – Zakopanę, esantį Aukštųjų Tatrų kalnų papėdėje. Įrengiame stovyklą, ruošiamės žygiams. Nakvynė kempinge.

2 diena. Žygis į Cherwone Wierchy.
Techniškai žygis nėra sunkus: gražus pasivaikščiojimas nesudėtingais kalnų takeliais, tik nupėdinti teks didoką atstumą, tačiau pamatyti vaizdai neleis galvoti apie pavargusias kojas. Jokios alpinistinės įrangos nereikia – užtenka tik paprastų patogių žygio batų ir lazdų (ir kuprinės su lašinukais). Labai tinka mažai patyrusiems kalnų turistams. Pakeliui yra šaltinių, todėl imti vandens visai dienai nebūtina.
Starto vieta – Kiry (visai čia pat prie Zakopanės). Paeinate truputį keliu iki Cudakowa Polana , o iš ten apie 2 – 2,5 val kilsime iki Chuda Turnia, ir, truputį atsipūtę ir pasigrožėję vaizdais, keliausime apie 40 min. iki Ciemniak (2096). Ten stabtelti ir apsidairyti būtina. Toliau - ranka pasiekiama Krzesanica (2122). Paganius akis čia (saugokit, kad vėjas nenuneštų kepurių), dar pusvalandis kelio iki Malolaczniak (2104). Jeigu atrodys, kad šių trijų viršūnių jau užtenka, galima jau nuo čia, paėjėjus išilgai Czerwony Grzbiet, leistis į Dolina Mietusia. Paėjėjus apie dvi valandas žemyn, prieisite kryžkelę, kur pasirinksime likusią kelio dalį: leistis tolisu į Cudakova Polana ir tuo pačiu keliu , kuriuo atėjote iš Kiry, arba tam, kad antrąkart neeiti tuo pačiu keliu, pasirinkti vieną iš dviejų esančių takelių į Droga pod Reglami ir eiti tiesiog į Zakopanę (nebereikės rūpintis transportu, kuris parvežtų į Zakopanę).
Jeigu trijų viršūnių atrodys per mažai po Malolaczniak galima dar apie gerą pusvalandį paėjėti iki Kondracka kopa (2005) ir tada, pasileidus apie 30-40 min. žemyn iki Kondracka Przelecz, pamatysite visai netoli ant vienos viršūnės (Jos pavadinimas Gievont, 1894) kryžių, gerai matomą iš Zakopanės. Palipėti iki jo turistai tiesiog jaučia būtinybę. Bėda ta, kad užlipimas iki jo siauras, vietos nedaug, o turistų toje vietoje – sausakimša. Patogiausia paėjus iki Grzyboviec, nulipti į Polana Stražyska ir nuo čia per pusvalandį per Stražyska Dolina parpėdinti tiesiai į Zakopanę. Nakvynė kempinge.

3 diena. Žygis kalnų viršūnėmis.
Jei pirmąją žygio dieną įveiksite tris viršūnes, antrąją dieną keliausime iki to paties kryžiaus (Gievont 1894) tokiu keliu: pėstute iš Zakopanės išeisime į Kuznice, toliau per maždaug 45 min iki Kalatovki, o iš čia apie pusantros valandos eisime iki Sczežka pod Reglami, kur, išsukus iš kelio, apie 10 min pasigrožėsime Sarnia Skala vaizdu, per sekančias 40-50 min. nusileisime į Stražystka Dolina ir tuoj pat vėl pakilsime maždaug per 45 min – per ranka pasiekiamą Kondracka Przelecz į Grzybowiec, o iš jo iki Gievont kryžiaus – maždaug pusantros valandos. Nuo kryžiaus čia pat Kondracka Przelec, o nuo jo, apie 45 min iki Kondracka Kopa viršūnės. Nuo jos trys pasirinkimai:
1. Leisimės tuo pačiu keliu žemyn iki Kondracka Przelecz, o nuo jo - suksime Na Haly Kondratowej. Šiuo takeliu einant labai gražiai matosi Dlugi Gievont kalnagubris.
2. Jei nuo Kondracka Kopa nenorėsime leistis tuo pačiu keliu, kuriuo užlipsime, pasileisime žemyn Link SuchyWierch Kondracky viršūnės ir, nekildami į ją pasuksime link Na Haly Kondratowej.
3. Nuo Kondracka Kopa per porą valandų keliausime per kitas dvi viršūnes - Goryczkova Czuba (1913) ir Posredny Wierch Goryckowy (1874) iki Kasprowy Wierch (1987), o iš ten leisimės žemyn keltu. Kišenė patuštės, tačiau sąnariai džaugsis. Galima iš ten keltais pasileisti ir mažiau, arba išvis keltais nesinaudoti, tačiau, parpėdinus pėsčiomis, kitą dieną gali būti sunkoka išsiristi iš palapinių. Nakvynė kempinge.

4 diena. Žygis į Rysy (2499 m.) kalną.
Kelsimės kuo anksčiau ir savo autobusu arba visuomeniniu transportu nuvyksime į Lysa Polana ar Palenica Bialczanska ir iš ten keliaujame labai lengvu keliuku iki Morskie Oko (galima pasisamdyti ir arkliais kinkytus vežimus, bet tai brangu). Tiems, kam po pirmųjų dviejų dienų toli eiti ir aukštai lipti nebesinori, čia ideali vieta praleisti dieną vartantis ant ežero kranto, mirkant kojas vandenyje, labai gražiai fotografuojantis ar sėdint restoranėlyje. Kiti, paėjėję ežero kraštu (pagal ūpą – dešiniuoju arba kairiuoju. Dešinysis gražesnis, kairiuoju galima grįžti, nes tada jau visvien bus „tas pats“) pusvalandį gana stačiai kilsime į Czarny Staw pod Rysami. Ten gali leisti laiką sekantys „autsaideriai“, bet restorano ten jau nėra. Ištvermingieji pamirkote kojas ir toliau per 3-3,20 val pasiekia Rysy. Užlipimas nėra sunkus, tik vietomis tenka lipti uolomis laikantis už grandinių. Nuo viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Keliaujame atgal tuo pačiu keliu. Jei labai jau pavargs kojos, bus galimybė, nuo Morskie Oko grįžti ir arkliais kinkytais vežimais. Ispūdžių bus daug! Nakvynė kempinge.

5 diena. Lengvi pasivaikščiojimai.
Lengva atsipalaidavimo diena. Nuvažiuojate į Kiry, iš ten – Cudakova Polana, o iš jos pradedate promenadas (gražius pasivaikščiojimus pirmyn - atgal) į įspūdingus apžvalgos taškus: Suchy wierch, Smereczynsky staw ir gal net Kaminarsky wierch (priklausomai nuo jausmų kojose). Čia vaikščioti nėra per sunku, o pasižiūrėti vaizdų – apstu. Pavargę gali puikiai leisti laiką bet kuriame iš minimų taškų arba vartytis Cudakova Polanoj. Nakvynė kempinge.

6 diena. Žygis į Swinicos (2301 m.) kalną.
Turistai jau įgijo formą, pailsėjo po Rysy, todėl žvalūs ir puikiai nusiteikę renkasi į dar vieną rimtoką žygį. Tai - žygis į Swinica (2301). Žygio pradžia – Kuznice. Iš jos, pasirinkę vieną iš dviejų galimų kelių per pusantros valandos nueisime iki Kopa krolova mala, o iš ten ne daugiau pusvalandžio iki Murovaniec. Iš čia pusvalandis iki Czarny Staw Gasienicowy ežero ir čia ilgai neužsibuvus pro kitą ežerą (Zmarzly Staw) per tris valandas pasieksime Zawrat, o iš ten jau tik valanda kelio iki Swinica. Trasa puikiai nužymėta, turistų daug (Swinica labai populiari vieta).
Kas laukia kelyje? Daug ispūdingų vaizdų ir daug laipiojimo uolomis (grandinių yra pakankamai). Neturintiems kalnų patirties – šiurpuliukai dėl aukščio.
Nusileidimo būdai keli: galima iki pat apačios kulniuoti pėsčiomis pagal labai aiškias rodykles ir markiruotes arba galima pratęsti kelionę iki Kasprowy Wierch, o iš ten – keltas tiesiai į Kuznice, arba į Kopa magury. Iš pastarojo dar geros dvi valandos iki namų. Nakvynė kempinge.

7 diena. Kelionė namo.
Ryte keliamės, tvarkomės turistinį inventorių ir autobusu keliaujame per Lenkiją. Vakare pasiekiame Lietuvą. Pirmas sustojimas Alytuj, antras Kaune ir trečias Vilniuje.
 
Į KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:
- kelionė patogiu autobusu,
- 6 nakvynės kempinge,
- bendras inventorius,
- grupės ir kalnų vadovo paslaugos,
- ekskursinė programa.
 
Į KELIONĖS KAINĄ NEĮSKAIČIUOTA:
- papildomoms išlaidos važiuojant autobusu 30 zlotų,
- bilietams, keltuvams, vietiniam transportui 80 zlotų,
- maistui ~70 Lt,
- sveikatos draudimas.

Cherwone Wierchy
Cherwone Wierchy
Rysy kalnas
Rysy kalnas
Žygis į Swinicos kalną
Žygis į Swinicos kalną
© 2016 UAB "Zigzag Travel". Visą informaciją dėl bilietų ir kelionių programų, datų, kainų, sąlygų rekomenduojame pasitikslinti su Zigzag.lt konsultantais.