Traukinių bilietai

Maršrutas Stambulas - Ankara yra populiariausias Turkijoje. Traukiniai juo išvyksta kelis kartus per dieną.

Kiti didieji miestai, į kuriuos tiesiogiai vyksta traukiniai iš Stambulo: Edirnė, Eskişehir, Denizli (netoli Pamukalė), Konya, Adana, Kayseri, Gaziantepas, Diyarbakir, Erzurumo, Kars ir Tatvan Vano ežero krantas.

Stambulas yra garsiausias Turkijos miestas, senoji sostinė ir didžiausias uostas šalyje, įsikūręs tarp Bosforo ir Marmuro jūros. Gausus Bizantijos ir Osmanų laikų palikimas siūlo keliautojams aplankyti daugybę kultūrinių ir archeologinių objektų. Miestas turtingas šurmuliuojančiomis triukšmingomis gatvelėmis ir besipuikuojantis moderniais prekybos ir verslo centrais. Triukšmingi turgūs, mečetės, cerkvės traukia akį. Mieste yra ypatingai daug lankytinų objektų:
- Topkapi rūmai. Įspūdinguose XV a. statytuose rūmuose maždaug 400 metų gyveno sultonai bei jų tarnai. Sudėtingame komplekse nesuskaičiuojama daugybė objektų – paviljonų, kambarių, vartų, bokštų, bibliotekų, kiemelių ir sodų. Skaičiuojama, jog vien haremas turėjo 400 kambarių. Atvykėliai gali pajusti tikrąją valdovų gyvenimo dvasią rūmuose įrengtame muziejuje.   
- Beyazito aikštė gyva ir nuolat pilna žmonių, kurioje šiokiadieniais veikia sendaikčių turgus. Aikštėje yra Beyazito bokštas, kadaise buvusi gaisrininkų stotis. Aikštės rytinėje dalyje – Beyazito mečetė.
- Mevlevi vienuolynas – XVIII a. statinyje šiuo metu veikia divano literatūros (klasikinės Osmanų poezijos) muziejus. Kadaise vienuolynas buvo sufijų sektos nuosavybė. Kiekvieno mėnesio paskutinįjį sekmadienį galima išvysti sufijų ritualinį šokį, arba semą.
- Galatos bokštas – XIV a. statytas 62 m aukščio genujiečių bokštas vėliau tapo gaisrininkų bokštu. Galima pasikelti liftu arba laiptais ir pasigrožėti miesto panorama.
- Vakiflar kilimų muziejus įkurtas Žydrosios mečetės imperiniame paviljone. Čia eksponuojami XVI-XIX a. kilimai.
- Gran Bazar – nuo XV a. veikiantis turgus – spalvingas dengtų gatvelių labirintas. Čia veikia tūkstančiai nedidelių parduotuvėlių, kurių savininkai įvairiais būdais stengiasi įkalbėti pirkėjus.
- Prieskonių, arba egiptiečių, turgus.
- Tiltas per Bosforą – architektūros šedevras, jungiantis du žemynus.
- Stambulo amatų centras – buvusioje Korano mokykloje galima susipažinti su tradiciniais turkų amatais, stebėti dirbančius amatininkus, įsigyti jų dirbinių.
- Bazilikos vandens saugykla – VI a. statinys, skirtas saugoti vandenį, – daugiausia rūmų poreikiams tenkinti. Požeminio statinio stogą laiko 336 kolonos, kurių aukštis 8 m.
- Achmedo III fontanas – šis turkų rokoko stiliaus fontanas laikomas vienu gražiausių Stambule.
- Aukso Ragas – natūraliai gamtos suformuotas uostas, kuris kadaise Konstantinopoliui padėjo įgyti savo galią.
- Konstantino kolona – IV a. statyta 35 m aukščio kolona. Šalia jos – žymi Cemberlitas pirtis.
- Teodosijo (Tauro) forumas – šiandieninėje Beyazito aikštėje kadaise buvo forumas, vėliau forumo kolonos buvo panaudotos kitiems miesto statiniams statyti.
- Teodosijo sienos – ilgus metus Konstantinopolį saugojusios sienos, kurių ilgis 6,5 km. Miesto sienos buvo pastatytos V a. ir atlaikė daugybę apgulčių.
- Dolmabahce rūmai – XIX a. prabangūs sultono rūmai, nors ir statyti šalies nuosmukio laikotarpiu. Rūmuose būtina apžiūrėti kupolinę Ceremonijų salę, talpinančią 2500 žmonių.
- Europos tvirtovė – XV a. gynybinė pilis, statyta Mahmedo Užkariautojo, kuris taip siekė užvaldyti Konstantinopolį ir kontroliuoti pagrindinį prekybinį kelią. 
Siūlome apsilankyti Azijos tvirtovėje, Imperijos pinigų kalykloje (statyta XVIII a.), Sultono Machmudo II mauzoliejuje, Tauriuosiuose vartuose, Mozaikų muziejuje, Yedikule, arba Septynių bokštų, pilyje, Karo muziejuje, Turkų ir islamo dailės muziejuje, Archeologijos muziejuje ir kt.
Mieste gausu bažnyčių ir mečečių.

Nors Turkijos sostinė nėra tokia garsi turistiniais taškais kaip Stambulas, čia yra ką pamatyti. Čia labai ryškus arabiškojo ir europietiškojo mentaliteto mišinys. Citadelė, Romos imperijos laikų griuvėsiai, civilizacijų muziejus - tai tik keli iš lankytinų objektų.
Miestas turi puikiai išvystytą susisiekimą su visomis šalies kertelėmis.
Lankytinos vietos: Etnografijos muziejus, Respublikos muziejus, Tapybos ir skulptūros muziejus, Anatolijos civilizacijų muziejus, Nepriklausomybės karo muziejus, Augusto ir Romos šventykla, pastatyta 20 m. pr. Kr. Romos imperatoriaus Augusto atvykimui pažymėti, Atatiurko mauzoliejus, Romėnų pirtis.

Konija – tai stepės viduryje įsikūręs senovinis miestas, kuriame žmonės gyvena nuo hetitų laikų. Konija garsėja itin stipriomis islamo tradicijomis, tad čia išvysite tikrąjį religinį atspindį. Turistai privalo gerbti vietinių tradicijas: kukliai apsirengti bei neišsišokti. Konijoje galite aplankyti Mevlana muziejų, kuriame saugomas mažiausias pasaulyje koranas ir pranašo Mahometo barzda bei plaukai. Čia galima susipažinti su „šokančiųjų“ dervišų gyvenimu. Dervišų tikėjimas rėmėsi nuostata, jog muzika padeda pasiekti dvasinę ekstazę. Sema – tai dervišų šokio ritualas, susidedantis iš 5 dalių: maldų, improvizacijų, sveikinimų ir pan. Muziejuje yra Rumi antkapis, dervišų naudoti muzikos instrumentai ir kiti daiktai. Karatay muziejuje sukaupta keramikos dirbinių kolekcija.

Kapadokija – tai antikinis ir modernus žymaus Centrinės Anatolijos regiono pavadinimas. Vietovė garsėja išskirtiniu kraštovaizdžiu, kuris, kaip spėjama, susiformavo prieš 30 mln. metų. Išsiveržusio Erdžijeso vulkano pelenai užklojo teritoriją, sukietėjo ir virto tufu. Veikiant vėjui, vandeniui bei kintant temperatūrai tufas dilo, kol ilgainiui susidarė keistų formų dariniai, pavyzdžiui, „fėjų kaminai“, kai kur siekiantys 40-50 m aukštį, kūgiškos formos ar net grybo pavidalo dariniai. Šie procesai vyksta dar ir dabar. Įdomu tai, jog lengvai skaptuojamame tufe žmonės išsikasdavo sau būstus – taip susidarydavo kone ištisi požeminiai miestai. Yra nustatyta, kad Kapadokijoje yra daugiau nei 600 išskaptuotų bažnyčių.

Pamukalėje visais laikais buvo tikima, kad čia trykštančios karštos versmės turi gydomųjų savybių. Dėl to miestas tapo pagonių kulto centru dar antikos laikais, o šiandien - gydomuoju kurortu. Mineralinis vanduo, turtingas druskų, teka kalnų šlaitais žemyn, apnešdamas uolas kalkių sluoksniu. Laikui bėgant susiformavo kalkių terasos, baseinai, sienos. Pamukalės vandenyse senovėje maudydavosi graikų ir romėnų didikai, imperatoriai. Tai vienas svarbausių Turkijos turistinių objektų, 1988 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia pat stūkso antikinio Hierapolio miesto griuvėsiai.

Alanija – didelis kurortas, garsėjantis balto smėlio paplūdimiais. Kadaise Alanija buvo piratų miestas su tvirtove, iš kurios piratai puldinėjo romėnų pirklius, tad iki šių dienų Alanijos iškyšulys yra apjuostas gynybine siena. Kurortas garsėja subtropiniu klimatu ir puikiais paplūdimiais, Seldžiukų epochos didingomis kalnų pilimis, senamiesčiu su siauromis gatvelėmis bei spalvingomis parduotuvėmis, daugybe žuvų restoranų, kiemelių, skirtų arbatos gėrimo ceremonijai. Senovėje miestas buvo Pamflijos sostinė, o vėliau - Seldžiukų sultonų vasaros rezidencija. Šalia Alanijos yra keletas žymių urvų.
Antalija – tai vienas iš svarbiausių ir didžiausių kurortinių miestų Turkijoje. Nors Antalija klestėjo dar romėnų, bizantiečių ir seldžiukų laikais, ji smarkiai auga iki šių dienų. Antalijoje gausu istorinių paminklų. Aplankykite archeologijos muziejų ir Hadriano vartus. Antalijoje rasite ir pramogų parką „Beach Park“, zoologijos sodą, atrakcionų parką „Luna Park“ bei delfinariumą. Paplūdimių pačiame Antalijos centre nėra. Pakrantės čia uolėtos ir stačios, todėl nuo viešbučių, kurie įsikūrę viršuje, iki paplūdimių-platformų veda statūs laiptai. Dauguma viešbučių yra įsikūrę miesto pakraščiuose.
Marmaris - kažkada buvęs nedidelis žvejų kaimelis, dabar yra vienas iš didžiausių Turkijos kurortų, dar vadinamas Turkijos Rivjeros brangakmeniu... Senovinėje Marmario pilyje šiuo metu yra įrengtas nedidelis jūrų muziejus. Iš pilies atsiveria puiki miesto panorama. Vos už 20 km nuo Marmario serpantininiu keliuku galima nuvykti į žvejų kaimelį Turunčą, kuriame turistų laukia restoranėliai, suvenyrų parduotuvės ir keletas viešbučių. Čia - tyla ir ramybė, švari ir tyra jūra.
Iš Marmario kursuoja keltai į Graikijos Rodo salą.

Svarbu žinoti:
Praktiškai visų paslaugų tiekėjai tikisi arbatpinigių. Ne tik restoranuose, viešbučiuose, bet ir taksi, autobuse ir vietose, kur net sunku įsivaizduoti!
Turkai itin gerbia valstybės įkūrėją Kemalį Atatiurką bei savo šalį. Už Atatiurko įžeidimą užsieniečiams gresia kalėjimas iki 3 metų, už jo biustų ar paminklų sugadinimą – nuo 1 iki 5 metų.

Zigzag.lt bloge skaitykite: kelionių traukiniais istorijos, rekomenduojami maršrutai, patarimai.

Keliauju traukiniu Facebook